ŽODŽIO PERU KILMĖ

Peru vardas, ispanų panaudotas Inkų Imperijai pavadinti, pradėjo būti naudojamas pasaulyje po 1534 metų. Tuomet Hernando Pizarro atvyko į Seviliją ir dalyvavo procesijoje kartu su vietiniais gyventojais bei Venecijos ir Genujos pirkliais, kuriuos domino neįtikėtinos brangenybės: auksiniai ąsočiai, tarnavę kaip išpirka Inkų Atahualpa. Peru viduramžių geografijoje asocijavosi su prestižinėmis laimingomis salomis, ir nuo tada Peru vardas turi legendinį virpėjimą. 

Manoma, kad ispanų užkariautojai įsiūlė tuomet inkams nežinomą Peru vardą. Tačiau, pasak Valeros, Akostos ir Garcilazo, vietiniai atsisakė jį naudoti.

Peru vardas nėra nei kečiua, nei antilų ar karibų kalbų darinys. Jis kilęs iš Panamanų giminės galvos, įsikūrusio San Miguel įlankos kaimynystėje, kurio vardas buvo Biru, tačiau karių ir nuotykių ieškotojų vadintas „Peru“.

18 amžiuje ponas Cosme Bueno teigė, kad PERU vardą kilo nuo upės, esančios į pietus nuo Trujillo, pavadinimo, kuris iš tiesų buvo „Viru“. Tačiau užkariavimų periodo kartografiniai faktai, Baltorome Ruiz žemėlapiai, Hernan Penate ir Diego Rivera neįamžino jokios upės, vadinamos Biru arba Peru.

Nėra jokių dokumentinių įrodymų, kad Vasco Nunez de Balboa turėjo kokių nors žinių, kad inkų imperija pripažino ar vartojo žodį Peru. Balboa 1519 metais buvo nuteistas mirties bausme ir 1522 metais iš Andagojos buvo gauta pirma Biru vado žinia. Peru vardas nėra minimas jokiuose rašytiniuose šaltiniuose iki 1527 metų.